- smiltynas
- smiltýnas sm. (1) K310, KII142, DŽ, NdŽ, Krtn, (3) Pj, Grd, Lk, Als, Trk; M, L, LL142, Rtr
1. vieta, kur daug smilčių, smėlynas: Smiltynuose negali išbristi iš smilčių J. Čia buvo vien smiltýnai Kin. Smiltýnas ūkininko turtingo nepadarys Akm. Kur smiltynaĩ, viskas išdegė Rdn. Vieni smiltynaĩ, kalnų kalnai smilčių Vvr. Kur liūb būs smiltynaĩ, blezdingos ten iškrapšto urvelius Pln. Ir mumi priklauso pora varsnų lekiančio smiltýno Lš. Vienus smiltynūse Ringos palaidojo, o kitus į verpetus Daugavos sugrūdo S.Dauk. Smiltynuose vanduo niekada neplūduriuoja A1883,172. Smiltynų juodvabalis (Opatrum sabulosum) rš. Aš ir jodysu po smiltynẽlį (d.) Plt. Pas mus kalneliai smiltynėlio, teka upelė šaltinėlio TŽI204(Mrc). Ne į dvarus dvaružėlius, ne į miestus miestužėlius [nuduosiu dukrelę], tik į aukštą kalnužėlį, tik į pilką smiltynėlį (d.) J.Jabl. Ta vieta – smiltynùkas toks, vadinos žynkapiai Vlkš.
2. NdŽ smėlio duobė.
◊ ant smiltýno pastatýtas netvirtas, nestiprus: Atsitikimas su Povilu parodė, kad džiovininkų sveikata ir gyvenimas ant smiltyno pastatytas J.Bil.į smiltýną eĩti Vkš mirti: Pensiją nori gaut, o jau į smiltýną turi eĩt Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.